Skaityti Haruki Murakami apsakymus – tai lyg vaikščioti po pažįstamą miestą naktį. Viskas atrodo sava ir atpažįstama, bet kartu keista, paslaptinga ir šiek tiek baugu. Būtent tokį jausmą sukelia jo apsakymų rinkinys „Aklas gluosnis, mieganti moteris“ – tai durys į pasaulį, kuriame riba tarp realybės ir sapno yra tokia plona, kad jos beveik nebelieka.
Šis rinkinys – tai 24 trumpos istorijos, parašytos skirtingais autoriaus karjeros etapais. Tai savotiška jo kūrybos retrospektyva, kurioje galime matyti visus Murakami būdingus elementus: vienišus, šiek tiek pasimetusius veikėjus, paslaptingas moteris, kalbančias kates, džiazo muziką, keistus telefono skambučius ir tą nepakartojamą melancholišką atmosferą, kuri persmelkia kiekvieną sakinį.
Apsakymų temos varijuoja nuo visiškai buitinių iki fantasmagoriškų. Vienoje istorijoje vyras bando susitaikyti su žmonos dingimu, kitoje – jaunuolis įsimyli moterį, kuri miega jau septyniolika metų, trečioje – beždžionė iš Šinagavos vagia moterų vardus. Nors siužetai atrodo labai skirtingi, juos visus jungia bendra tema – praradimas, atmintis ir bandymas rasti prasmę absurdiškame pasaulyje.
Murakami yra tikras kasdienybės magijos meistras. Jis paima pačią paprasčiausią situaciją – kelionę į zoologijos sodą, apsilankymą pas tetą ar tiesiog sėdėjimą bare – ir vienu netikėtu sakiniu ar įvykiu atveria joje plyšį į kitą, siurrealistinę realybę. Jo veikėjai priima šiuos keistus nutikimus su stojiška ramybe, lyg tai būtų natūrali gyvenimo dalis. Ir būtent šis ramus tonas ir daro istorijas tokias įtikinamas ir kartu keliančias nerimą.
Šis rinkinys nėra skirtas tiems, kas literatūroje ieško aiškių siužetų ir logiškų paaiškinimų. Murakami neatsakinėja į klausimus, jis juos kelia. Daugelis istorijų baigiasi atvirai, palikdamos skaitytoją spėlioti ir kurti savo interpretacijas. Tai lyg džiazo improvizacija – svarbiau ne galutinis akordas, o pati kelionė, nuotaika ir jausmas, kurį ji sukelia.
Rekomenduočiau „Aklą gluosnį, miegančią moterį“ tiek ištikimiems Murakami gerbėjams, kurie čia ras visus savo pamėgtus motyvus, tiek tiems, kas nori susipažinti su šio autoriaus kūryba. Trumpos istorijos – puikus būdas pasinerti į jo unikalų pasaulį. Tai knyga, kurią reikia skaityti lėtai, leidžiant kiekvienam apsakymui susigulėti ir palikti savo keistą, bet nepamirštamą pėdsaką.
