Sulaukus 96-erių, visas gyvenimas virsta prisiminimais – margu, kartais blankiu, o kartais stebėtinai ryškiu paveikslu. Bet kaip papasakoti tą ilgą kelionę, kaip perduoti ją tiems, kurie ateis po tavęs? Sofios Lundberg romano „Raudona užrašų knygelė“ herojė Dorė randa atsakymą senuose, pageltusiuose puslapiuose – savo viso gyvenimo adresų knygelėje.
Ši knyga, tėvo dovanota dešimtojo gimtadienio proga, tampa viso romano pasakojimo varikliu. Dorė, gyvendama viena tyliame Stokholmo bute, nusprendžia užrašyti savo istoriją tolimai giminaitei Amerikoje. Ji verčia puslapius, ir kiekvienas vardas, dauguma kurių jau perbraukti, tampa raktu į vis kitą jos praeities kambarį. Ši struktūra leidžia autorei laisvai keliauti laiku, supindama dabarties vienatvę su audringa ir nepaprasta praeitimi.
O Dorės praeitis išties nepaprasta. Iš skurdžios vaikystės Švedijoje likimas ją nubloškia į spindintį 1930-ųjų Paryžių, kur ji dirba modeliu, vėliau – į karo grėsmės apimtą Europą, Niujorką, Angliją. Kartu su ja mes keliaujame per visą XX amžiaus istoriją, matydami ją ne per vadovėlių faktus, o per asmeninius vienos moters išgyvenimus. Tai pasakojimas apie drąsą, praradimus ir gebėjimą prisitaikyti.
Tačiau per visus istorinius kataklizmus ir gyvenimo vingius driekiasi viena raudona gija – didžioji Dorės meilė Alanui. Jų ryšys, nuolat griaunamas karo ir atstumo, tampa tuo esminiu gyvenimo varikliu, ilgesiu ir viltimi, kuri išlieka net tada, kai, atrodo, nieko nebeliko. Būtent ši epinė, bet kartu ir tragiška meilės istorija yra emocinis romano centras, neleidžiantis atsitraukti.
Knyga parašyta su didžiule šiluma ir empatija. Nors pasakojama apie netektis ir senatvės vienatvę, ji niekada netampa slegianti. Priešingai, ji kupina šviesaus liūdesio ir teigia, kad nugyventas gyvenimas, su visais jo džiaugsmais ir skausmais, yra didžiausia vertybė. Tai himnas atminčiai, kuri saugo ne tik faktus, bet ir jausmus, kvapus, garsus – viską, kas daro mus žmonėmis.
Rekomenduočiau šią knygą tiems, kas mėgsta jausmingas, per kelis dešimtmečius besitęsiančias šeimos sagas. Tai kūrinys, kuris sušildo, sukelia nostalgiją ir priverčia susimąstyti apie savo pačių gyvenimo kelyje sutiktus žmones. Tai gražus ir viltingas pasakojimas, įrodantis, kad kol gyva atmintis – gyva ir meilė.
