Kiekvienas senas rankraštis, dūlantis leidyklos archyve, slepia ne tik istoriją, bet ir savo paties likimą – priežastis, kodėl jis buvo parašytas ir kodėl taip ir neišvydo dienos šviesos. Būtent tokio pamiršto manuskripto atradimas tampa atspirties tašku Rachel Hore romane „Paslapčių bokštas“. Tai ne tik intriguojantis detektyvas, bet ir meilės laiškas knygų pasauliui – leidykloms, redaktoriams, ir, žinoma, pačioms istorijoms, kurios atsisako būti pamirštos.
Romanas, kaip ir įprasta Rachel Hore kūrybai, vystomas dviem laiko juostomis, kurias skiria keli dešimtmečiai, bet sujungia viena vieta ir viena paslaptis.
Dabartyje mes sutinkame Sarą, jauną redaktorę, dirbančią mažoje, finansiškai stringančioje Londono leidykloje. Tvarkydama apleistą archyvą, ji aptinka nebaigtą rankraštį iš 1940-ųjų pabaigos ir pluoštą laiškų, rašytų paslaptingos autorės Izadoros. Suintriguota ne tik istorijos, bet ir pačios autorės asmenybės, Sara imasi tyrimo, kuris pamažu virsta jos asmenine obsesija.
Praeities linija nukelia mus į pokario Londoną. Tai – nepaprastai įdomus ir retai literatūroje vaizduojamas laikotarpis. Miestas dar gyvena su karo randais, bet ore jau tvyro atgimimo ir vilties nuotaika. Būtent šiame bohemiškame literatų, menininkų ir leidėjų pasaulyje bando įsitvirtinti jauna ir talentinga Izadora. Ji įsimyli savo vedusį leidėją, patenka į jausmų, ambicijų ir išdavysčių voratinklį, o jos istorija baigiasi tragiškai ir mįslingai.
Mane, kaip skaitytoją, labiausiai sužavėjo būtent istorinė dalis ir literatūrinio pasaulio užkulisiai. Autorė nepaprastai gyvai ir autentiškai piešia tą pokario atmosferą: aprūkusius pabus, kuriuose renkasi rašytojai, mažas leidyklas, bandančias išgyventi, ir moterų padėtį visuomenėje, kuri, nepaisant karo metų emancipacijos, vis dar buvo kupina suvaržymų. Izadoros istorija – tai pasakojimas apie talentingą moterį, kurios balsą bandė nutildyti.
Siužetas vystomas metodiškai ir įtraukiančiai. Skaitydama Izadoros rankraštį ir laiškus, Sara pamažu dėlioja jos gyvenimo dėlionę ir artėja prie tiesos, kuri, pasirodo, buvo dešimtmečius slepiama tų, kuriems ji labiausiai pakenktų. Abi moterys – Sara ir Izadora – susiduria su panašiais iššūkiais: kova už savo vietą profesiniame pasaulyje ir sudėtingi meilės pasirinkimai. Šis jų likimų paralelizmas suteikia istorijai papildomo gylio.
„Paslapčių bokštas“ yra protingas, elegantiškas ir labai atmosferiškas istorinis romanas. Jis patiks tiems, kas mėgsta dviejų laikotarpių pasakojimus, kaip Kate Morton ar Lucindos Riley kūryboje. Tačiau ši knyga išsiskiria savo meile literatūrai. Tai puikus pasirinkimas visiems knygų mylėtojams, kuriems įdomu ne tik skaityti istorijas, bet ir sužinoti, kaip jos gimsta ir kokius kelius joms tenka nueiti iki skaitytojo.
