Kiekvienas iš mūsų turime praeities kertelę, kurios duris stengiamės laikyti kuo kiečiau užrakintas. Bet kas nutinka, kai vieną dieną gauni laišką, kuris yra raktas nuo tų durų? Kai praeitis, kurią bandei pamiršti, pasibeldžia ir reikalauja būti išgirsta? Būtent į tokią akistatą su savimi ir yra priversta stoti Sofios Lundberg romano „Klaustukas – tai pusė širdies“ herojė.
Pagrindinė veikėja Elina Boals, regis, turi viską. Ji – sėkminga fotografė, gyvenanti spindinčiame Niujorke su mylimu vyru ir paaugle dukra. Jos gyvenimas – gražus, tvarkingas ir sėkmingas portretas. Tačiau po šiuo paviršiumi slypi gili paslaptis, kurią ji dešimtmečius slėpė net nuo pačių artimiausių žmonių. Paslaptis, susijusi su jos skurdžia vaikyste atokioje Gotlando saloje Švedijoje.
Būtent laiškas iš šios praeities, nuo vienintelio tikro vaikystės draugo Fredriko, sudrebina jos kruopščiai pastatytą pasaulį. Prisiminimai, kuriuos ji taip stengėsi užgniaužti, užplūsta su nauja jėga, o kartu su jais grįžta ir graužiantis kaltės jausmas. Elina supranta, kad nebegali toliau gyventi su šia našta. Kad išsaugotų savo dabarties laimę ir būtų atvira su savo šeima, ji privalo grįžti atgal – ne tik į kitą žemyną, bet ir į praeitį, kurią taip norėjo pamiršti.
Romano jėga slypi jautriai ir įtikinamai vaizduojamoje vidinėje herojės kelionėje. Tai pasakojimas apie tai, kaip praeities traumos ir paslaptys veikia mūsų dabartį, net jei manome, kad jas sėkmingai palaidojome. Autorė puikiai parodo, kaip baimė ir gėda gali atskirti mus nuo tų, kuriuos mylime labiausiai.
Sofios Lundberg stilius yra šiltas, empatiškas ir kupinas vilties. Nors knygoje nagrinėjamos skaudžios temos – kaltė, praradimas, sudėtingi šeimos santykiai – ji niekada netampa niūri. Priešingai, tai labai šviesus pasakojimas apie atleidimo (pirmiausia – sau pačiam) galią ir drąsą būti atviram. Autorė meistriškai kuria dviejų pasaulių kontrastą: triukšmingo, modernaus Niujorko ir tylios, gamtos apsuptos Gotlando salos, kuri tampa ne tik praeities, bet ir gijimo vieta.
Rekomenduočiau šią knygą tiems, kas mėgsta jausmingas šeimos dramas ir istorijas apie antrąjį šansą. Tai kūrinys, kuris primena, kad niekada nevėlu atsigręžti į savo praeitį, kad ir kokia skaudi ji būtų, nes tik ten galime rasti raktą į tikrąją ramybę ir laimę.
