Kas yra baisiau: prisiminti tragediją ar jos visiškai neprisiminti, bet gyventi su jos pasekmėmis? Būti kankinamam aiškių vaizdų ar nuolat abejoti savo pačios protu? Ši klaustrofobiška dilema yra Nualos Ellwood psichologinio trilerio „Diena, kai įvyko nelaimė“ variklis – istorijos, kuri įtraukia ne veiksmu, o pamažu augančia paranoja ir desperatišku bandymu atskirti tiesą nuo melo.
Pagrindinė veikėja Džena, būdama paauglė, išgyveno kraupią traumą. Ji buvo rasta be sąmonės skardžio papėdėje, o jos kūdikis, dukrelė Greisė, dingo be pėdsakų. Džena neprisimena nieko, kas įvyko tą lemtingą dieną. Visuomenė ir net jos pačios mama tyliai ją pasmerkė, nusprendę, kad dėl visko kalta ji pati. Dabar, praėjus daugeliui metų, Džena grįžta į apleistus vaikystės namus, bandydama susitaikyti su praeitimi. Tačiau netikėtas radinys ir pamažu grįžtančios atminties nuotrupos priverčia ją suabejoti viskuo, kuo ji iki šiol tikėjo.
Šio romano didžiausia stiprybė yra nepatikimos pasakotojos fenomenas. Mes matome pasaulį Dženos akimis – o jos akys nuolat meluoja. Autorė meistriškai kuria atmosferą, kurioje skaitytojas, kaip ir pati veikėja, nebegali atskirti, kas yra tikra, o kas – potrauminio streso, vaistų ar svetimos manipuliacijos padarinys. Ar tas keistas garsas naktį yra realus, ar tik jos vaizduotės vaisius? Ar mama ja iš tiesų rūpinasi, ar bando nuslėpti baisią paslaptį?
Įtampa kuriama ne greitomis veiksmo scenomis, o lėtai, metodiškai, auginant paranojos jausmą. Apleistas namas, esantis atokioje vietoje, tampa savotišku kalėjimu, kuriame Džena yra įkalinta ne tik fiziškai, bet ir savo pačios proto labirintuose. Kiekvienas naujas prisiminimo fragmentas ne atsako į klausimus, o tik pagimdo dešimt naujų.
Tai klasikinis „gaslighting“ (psichologinio manipuliavimo) temos pavyzdys, kai auka yra tikslingai verčiama abejoti savo suvokimu ir sveiku protu. Nuala Ellwood puikiai parodo, kaip lengva manipuliuoti žmogumi, kuris jaučiasi kaltas ir palūžęs. Knyga tyrinėja sudėtingas šeimos paslapčių, motinystės ir kaltės temas.
Rekomenduočiau šią knygą tiems, kas mėgsta tamsius, lėto tempo psichologinius trilerius, kuriuose svarbiausia ne „kas tai padarė?“, o „kas iš tiesų įvyko?“. Jei Jums patiko tokios knygos kaip „Mergina traukiny“ ar „Dingusi“, šis romanas taip pat turėtų įtraukti. Tai paini, klaustrofobiška ir emociškai įtempta istorija, kuri privers abejoti viskuo iki pat netikėtos pabaigos.
