Didieji pastatai, kaip ir didieji žmonės, turi du veidus: vieną, viešą ir spindintį, kurį mato visi, ir kitą – privatų, kupiną paslapčių, skandalų ir užmirštų istorijų. Būtent į šį slaptąjį Niujorko Centrinės stoties gyvenimą mus įveda Fiona Davis romane „Centrinė stotis“. Tai ne tik istorinis romanas, tai – architektūrinis detektyvas ir odė moterims, kurios drįso svajoti didesniame pasaulyje, nei joms buvo leista.
Fiona Davis yra tikra meistrė, gebanti atgaivinti legendinius Niujorko pastatus ir paversti juos savo romanų veikėjais. Šįkart ji pasirenka Centrinę stotį (Grand Central Terminal) – ne tik transporto mazgą, bet ir visą miestą mieste, su savo meno mokykla, galerijomis, teniso kortais ir paslaptingais užkaboriais. Autorė pina dvi laiko juostas, kurias skiria penkiasdešimt metų, bet sieja bendra vieta ir viena didelė paslaptis.
1920-aisiais mes sutinkame Klarą Darden – jauną, talentingą iliustratorę, atvykusią iš provincijos mokytis prestižinėje stoties meno mokykloje. Tai „džiazo amžius“ – laisvės, meno ir naujų galimybių metas. Tačiau net ir šiame bohemiškame pasaulyje moteriai tenka kovoti už savo vietą. Klara svajoja tapti ne tik mokytoja, bet ir garsia menininke, tačiau jos kelią pastoja ne tik visuomenės nuostatos, bet ir meilė dviem visiškai skirtingiems vyrams, kurių vienas gali išpildyti jos svajones, o kitas – jas sugriauti.
1970-aisiais istorija peršoka į visai kitokį Niujorką. Centrinė stotis, kadaise buvusi prabangos ir progreso simboliu, dabar yra apleista, purvina ir jai gresia nugriovimas. Būtent čia įsidarbina Virdžinija Klei – neseniai išsiskyrusi moteris, bandanti pradėti gyvenimą iš naujo. Virdžinija, tvarkydama senus stoties archyvus, aptinka apleistą meno mokyklos studiją ir joje paslėptą nuostabų paveikslą. Šis atradimas tampa jos asmeninės obsesijos pradžia – ji privalo išsiaiškinti, kas buvo to paveikslo autorė ir kodėl jos vardas buvo ištrintas iš istorijos.
Mane, kaip skaitytoją, labiausiai sužavėjo tai, kaip autorė sujungia šias dvi istorijas. Tai nėra tiesiog du atskiri pasakojimai. Virdžinijos tyrimas pamažu atskleidžia Klaros gyvenimo paslaptis, o Klaros praeities sprendimai atsiliepia Virdžinijos dabartyje. Abi moterys, nors ir gyvenančios skirtingose epochose, susiduria su panašiais iššūkiais: kova už savo ambicijas, sudėtingi meilės pasirinkimai ir bandymas išsaugoti tai, kas joms brangu – ar tai būtų menas, ar istorinis pastatas.
„Centrinė stotis“ yra puikiai parašytas, įtraukiantis ir informatyvus istorinis romanas. Fiona Davis ne tik sukuria intriguojantį siužetą, bet ir pripildo jį fascinuojančiomis istorinėmis detalėmis apie pačią stotį, jos architektūrą ir menininkų gyvenimą. Po šios knygos neįmanoma žiūrėti į Centrinę stotį taip pat – ji tampa gyvu organizmu, pilnu istorijų.
Rekomenduočiau šią knygą visiems, kas mėgsta istorinę prozą su paslapties ir detektyvo elementais. Jei Jums patinka Niujorko atmosfera ir įkvepiančios istorijos apie stiprias moteris, ši knyga tikrai suteiks daug malonumo.
