Lucindos Riley „Septynių seserų“ saga yra fenomenas, sugebantis kiekvienoje knygoje skaitytoją panardinti į vis kitą pasaulio kampelį ir istorinę epochą. Šeštoji serijos dalis, „Saulės sesuo“, yra pati ugningiausia, egzotiškiausia ir, ko gero, emociškai intensyviausia iš visų. Šįkart dėmesio centre – Elektra, sesuo, kuri išoriškai atrodo pati stipriausia, bet viduje yra labiausiai palūžusi.
Elektra D’Apliezė – pasaulinio garso supermodelis. Ji gyvena Niujorke, svaiginančiame prabangos, vakarėlių, narkotikų ir paviršutiniškų santykių pasaulyje. Ji graži, turtinga ir garsi, tačiau po šiuo spindinčiu fasadu slepiasi didžiulė tuštuma, vienatvė ir neviltis. Kai ją pasiekia žinia apie įtėvio Tėčio Salto mirtį, Elektros kruopščiai pastatytas pasaulis ima byrėti. Būtent tada, pačiame dugne, ją pasiekia laiškas iš praeities – nuoroda į jos tikrąsias šaknis.
Šis laiškas Elektrą nuveda į Afriką – į Keniją, pas jos močiutę, kuri priklauso masajų genties karališkajai giminei. Būtent čia prasideda antroji, istorinė, knygos dalis, kuri, mano nuomone, yra pati stipriausia ir įspūdingiausia visoje sagoje. Lucinda Riley mus nukelia į XX amžiaus vidurio Keniją – kolonijinių laikų pabaigą, kai ore tvyrojo ne tik permainų nuojauta, bet ir rasinė įtampa.
Istorijos centre – Sesilė Hantli-Morgan, jauna amerikietė, atvykusi į Afriką pas savo krikštamotę. Per jos akis mes matome tą nepaprastą, kontrastingą pasaulį: laukinės gamtos grožį, britų aukštuomenės dekadentišką gyvenimą ir skaudžią neteisybę, su kuria susiduria vietiniai gyventojai. Sesilės gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis, kai ji susipažįsta su paslaptingu fermeriu ir įsimyli jį, net nenutuokdama, kokias paslaptis jis saugo ir kaip glaudžiai jo likimas susijęs su masajų gentimi.
Autorė meistriškai pina dabarties ir praeities siužetus. Elektros kova su priklausomybėmis ir bandymas atrasti save Niujorke atspindi jos prosenelės Sesilės kovą su visuomenės normomis ir savo pačios širdimi Kenijoje. Abi moterys, nors ir gyvenančios skirtingose epochose, yra stiprios, aistringos ir ieškančios savo vietos pasaulyje. Afrikos peizažai, masajų kultūros detalės, istorinis fonas – viskas aprašyta taip gyvai ir detaliai, kad skaitant beveik jauti karštą savanos vėją.
„Saulės sesuo“ yra ne tik įtraukiantis istorinis romanas. Tai – gili istorija apie priklausomybę, atleidimą ir, svarbiausia, apie ryšio su savo šaknimis svarbą. Elektros transformacija iš pasimetusios, savidestruktyvios žvaigždės į moterį, kuri pagaliau priima save ir savo paveldą, yra nepaprastai paveiki ir įkvepianti.
Rekomenduočiau šią knygą ne tik ištikimiems „Septynių seserų“ serijos gerbėjams, bet ir tiems, kas mėgsta epines, daugiasluoksnes istorijas, nukeliančias į tolimus ir egzotiškus kraštus. Tai viena stipriausių serijos dalių, paliekanti gilų įspūdį ir dar kartą įrodanti Lucindos Riley talentą kurti nepamirštamus pasakojimus.
