Vienatvė – tai ne tas pats, kas buvimas vienam. Tai jausmas, lyg gyventum dideliame, tuščiame name, kuriame aidi tik praeities balsai ir neišsipildžiusių vilčių šnabždesiai. Būtent tokioje tylioje, dulkėtoje vienatvėje ir sutinkame pagrindinę Beth Morrey romano „Išgelbėti Misę Karmaikl“ heroję. Tačiau ši knyga – ne apie liūdesį, o apie netikėtą išsigelbėjimą, kuris ateina pačiais netikėčiausiais pavidalais.
Misei Karmaikl – septyniasdešimt devyneri. Ji gyvena viena didžiuliame name Londone. Vyras miręs, sūnus gyvena tolimojoje Australijoje, o su dukra ji beveik nebendrauja. Jos dienos slenka monotoniškai ir tyliai, o vienintelė jos draugija – tai praeities nuoskaudos ir klaidos, kurios kaip dulkės nusėdo ant senų baldų. Misė yra dygoka, užsidariusi ir, tiesą sakant, nelabai maloni. Tačiau po šiuo piktos senolės šarvu slepiasi didžiulė vienatvė ir ilgesys.
Viskas pasikeičia vieną dieną parke, kai Misė visai atsitiktinai susipažįsta su dviem moterimis: energinga ir tiesmuka Silvija bei chaotiška, bet geraširde Andžela. Ši netikėta pažintis, o vėliau ir priglaustas benamis šuo, vardu Bobis, pamažu, žingsnelis po žingsnelio, pradeda griauti Misės pastatytas sienas. Ji vėl yra priversta bendrauti, rūpintis, jausti – daryti viską, ką jau seniai buvo pamiršusi.
Romano žavesys slypi jo paprastume ir žmogiškume. Tai nėra istorija apie didelius įvykius. Tai pasakojimas apie mažus stebuklus: pokalbį su kaimynu, pasivaikščiojimą su šunimi, puodelį arbatos su nauja drauge. Autorė meistriškai parodo, kaip šie, atrodytų, nereikšmingi dalykai gali iš esmės pakeisti žmogaus gyvenimą ir grąžinti jam spalvas.
Knyga labai jautriai ir realistiškai paliečia senatvės ir vienišumo temas. Tačiau ji niekada nenuslysta į beviltišką liūdesį. Priešingai, ji kupina šilto, švelnaus humoro ir vilties. Veikėjų portretai yra gyvi ir įtikinami, o jų dialogai – natūralūs ir atpažįstami. Pamažu atsiskleidžia ir Misės praeities paslaptys, leidžiančios suprasti, kodėl ji tapo tokia uždara ir kodėl jos santykiai su vaikais tokie sudėtingi.
„Išgelbėti Misę Karmaikl“ yra tikras sielos paguodos skaitinys. Tai knyga, kuri primena apie bendruomenės svarbą, apie draugystės gydančią galią ir apie tai, kad niekada nevėlu atsiverti pasauliui ir gauti antrą šansą. Rekomenduočiau ją visiems, kas mėgsta šiltas, jaudinančias ir gyvenimą teigiančias istorijas. Jei Jums patiko „Neįprastas Ove gyvenimas“, ši knyga neabejotinai paliks panašų jaukumo ir vilties jausmą.
