Mes esame linkę galvoti, kad didžiausia kova su sunkia liga baigiasi tada, kai išgirsti žodį „remisija“. Suleikos Jaouad memuarai „Tarp dviejų pasaulių“ drąsiai ir atvirai parodo, kad tai – tik vienos kovos pabaiga. Kita, galbūt net sudėtingesnė ir klastingesnė, dar tik prasideda. Tai knyga ne tiek apie ligą, kiek apie tai, kas nutinka po jos – apie sunkų, skausmingą ir ilgą kelią atgal į gyvenimą.
Knygos autorė, jauna, ką tik koledžą baigusi moteris, svajojanti apie karo korespondentės karjerą, staiga išgirsta kraupią diagnozę – leukemija. Pirmoji knygos dalis – tai brutalus ir atviras pasakojimas apie tai, ką reiškia atsidurti „ligonių karalystėje“. Jaouad be jokių pagražinimų aprašo chemoterapijos siaubą, kaulų čiulpų transplantaciją, nesibaigiančius vizitus į ligoninę, fizinį ir emocinį skausmą. Ši dalis sukrečia, bet autorė nesiekia vien tik skaitytojo gailesčio. Ji preciziškai, beveik žurnalistiškai, fiksuoja realybę, kurioje jos kūnas tampa mūšio lauku.
Tačiau pati stipriausia ir unikaliausia knygos dalis prasideda ten, kur dauguma panašaus žanro knygų baigiasi – po sėkmingo gydymo. Suleika išgyveno. Bet kas toliau? Ji atsiduria keistoje tarpinėje būsenoje, tam pačiam „tarp dviejų pasaulių“. Ji jau nebepriklauso ligonių karalystei, bet ir sveikųjų pasaulis jos nebepriima kaip savos. Draugai per tą laiką spėjo sukurti karjeras, šeimas, o ji, praradusi ketverius metus, jaučiasi lyg ateivė – su randuotu kūnu, potrauminio streso sindromu ir visiškai neaiškia ateitimi. Ji nebeturi plaukų, yra nevaisinga, o jos CV žiojėja milžiniška skylė.
Būtent šis jausmas – pasimetimas, vienatvė ir bandymas iš naujo atrasti save – yra knygos ašis. Negalėdama rasti savo vietos, autorė sėda į automobilį ir leidžiasi į 15 000 mylių kelionę po Ameriką. Tai ne pramoginė išvyka. Tai – piligrimystė. Ji aplanko žmones, su kuriais susirašinėjo sirgdama – kitus vėžio pacientus, mirties bausme nuteistą kalinį, mokytoją gedinčiame miestelyje. Kiekvienas susitikimas – tai lyg dėlionės detalė, padedanti jai iš naujo susidėlioti savo pačios portretą ir suprasti, kad išgyvenimas – tai ne tik fizinis faktas, bet ir ilgas psichologinio gijimo procesas.
Suleikos Jaouad stilius yra nepaprastai brandus ir paveikus. Ji rašo su žurnalistiniu aiškumu, bet kartu ir su didžiuliu literatūriniu talentu. Knygoje nėra nė lašo savigailos ar sentimentalumo. Tai protingas, gilus ir skausmingai atviras žvilgsnis į tai, ką reiškia prarasti ir iš naujo susikurti savo gyvenimą.
„Tarp dviejų pasaulių“ – tai universali knyga. Ji skirta ne tik tiems, kas patys susidūrė su sunkia liga. Ji skirta kiekvienam, kas kada nors jautėsi pasimetęs, atsidūręs kryžkelėje, praradęs savo tapatybę po didelės gyvenimo krizės. Tai knyga, kuri primena, kad randai yra ne silpnumo, o išgyventos kovos ženklas. Ir kad kelias namo, pas save, kartais būna pats ilgiausias.
Knygą galite įsigyti knygos.lt
