Kašmyras – tai žodis, kuris vaizduotėje piešia idiliškus vaizdus: snieguotas Himalajų viršūnes, lotosų žiedais nusėtus ežerus ir lėtai plaukiančias valtis-namus. Tačiau, kaip ir pats gražiausias peizažas, jis gali slėpti mirtiną pavojų. Būtent į šį apgaulingo grožio ir paslapčių pasaulį mus panardina M. […]
Kartais, kaip ir gamta po uragano, žmogaus siela po netekties lieka nuniokota, bet gyva, su viltimi, kad laikas ir meilė gali padėti išleisti naujas šaknis. Būtent šis lėtas ir jautrus gijimo procesas yra Karen White romano „Pakrantės medžiai“ šerdis – istorijos, kurioje […]
Agota Kristof rašo ne rašalu, o skalpeliu. Jos proza – aštri, šalta, negailestinga ir preciziškai tiksli. Ji nepuošia, neguodžia ir nemeluoja. Jos trumpas romanas „Vakar“ yra tobulas šio stiliaus pavyzdys – kūrinys, kuris yra toks paveikus, kad palieka gilų, ilgai negyjantį randą. […]
Ryšys tarp motinos ir dukros yra viena sudėtingiausių ir galingiausių jėgų. Tai vandenynas, kupinas tylių srovių, netikėtų duobių ir besąlygiškos meilės gelmės. Būtent į šį gilų, banguojantį vandenyną mus panardina debiutinis Karen Raney romanas „Visi pasaulio vandenys“ – knyga, kuri yra tokia […]
Neapolis – tai ne miestas, o būsena. Karštis, chaosas, grožis, pavojus ir paslaptys, slypinčios kiekviename tamsiame skersgatvyje. Būtent į šią pulsuojančią ir nenuspėjamą arteriją mus įmeta Maurizio de Giovanni savo kriminaliniame romane „Tamsa“, įrodydamas, kad Viduržemio jūros detektyvas gali būti toks pat […]