Egzistuoja nerašyta taisyklė, kad politikų knygos, ypač parašytos po kadencijos, būna saugios, nugludintos ir skirtos kurti teigiamą istorinį įvaizdį. Jos primena memuarus, kuriuose asmeninės istorijos ir anekdotai nustelbia aštrius politinius vertinimus. Su tokia išankstine nuostata atsiverčiau ir knygą „Nustokim krūpčiot“, sudarytą iš […]