SENAS ADRESAS, NAUJOS ISTORIJOS
Agota Kristof rašo ne rašalu, o skalpeliu. Jos proza – aštri, šalta, negailestinga ir preciziškai tiksli. Ji nepuošia, neguodžia ir nemeluoja. Jos trumpas romanas „Vakar“ yra tobulas šio stiliaus pavyzdys – kūrinys, kuris yra toks paveikus, kad palieka gilų, ilgai negyjantį randą. […]
Ką daryti, kai pasaulį užgula neperregima tamsa, kai dangų virš galvos temdo ne debesys, o karo lėktuvų šešėliai? Galima pasiduoti. O galima, kaip tai daro Romano Gary romano „Aitvarai“ herojai, iškelti į tą patį dangų spalvotus aitvarus – kaip beprotišką, bet būtiną […]
Įsivaizduokite, kad vieną rytą pabundate ir nebežinote, kas yra paukštis. Pats žodis dar egzistuoja, bet jo reikšmė, vaizdinys ir jausmas, kurį jis kėlė, dingo be pėdsakų. O po kelių dienų dingsta ir pats žodis. Ši bauginanti, siurrealistinė prielaida yra Yoko Ogawos romano […]
Įkvėpimas. Paprastas, instinktyvus veiksmas, apie kurį nesusimąstome, kol jo nepritrūkstame. Būtent šis pirmas ir paskutinis gyvenimo gestas tampa jungiamąja grandimi Sarah Leipciger romane „Prieš įkvepiant“ – sudėtingoje ir poetiškoje dėlionėje, kurioje trijų skirtingų žmonių likimai susitinka ties gyvybės ir mirties riba. Autorė […]
Kartais į rankas patenka ne knyga, o visas pasaulis. Toks, į kurį paneri visu savo protu ir širdimi, gyveni jame kelias savaites ir užvertęs paskutinį puslapį jautiesi netekęs artimų draugų. Abrahamo Verghese epinė saga „Vienuolės paslaptis“ yra būtent toks literatūrinis vandenynas – […]