Yra knygų, kurias perskaitai ir pamiršti. Jos prabėga kaip vasaros lietus – gaivina akimirką, bet nepalieka pėdsako. O yra tokių, kurios įsiskverbia giliai, suvirpina kažką seniai pamiršta, ir lieka su tavimi ilgam, lyg tylus pašnekovas. Noros Ikstenos „Motinos pienas“ – būtent tokia. […]