Kašmyras – tai žodis, kuris vaizduotėje piešia idiliškus vaizdus: snieguotas Himalajų viršūnes, lotosų žiedais nusėtus ežerus ir lėtai plaukiančias valtis-namus. Tačiau, kaip ir pats gražiausias peizažas, jis gali slėpti mirtiną pavojų. Būtent į šį apgaulingo grožio ir paslapčių pasaulį mus panardina M. […]
Nauji metai, pirmadienis, rytojus – kiek kartų sau žadėjome pradėti gyventi kitaip, sveikiau, prasmingiau, bet mus išgąsdino pati pokyčių didybė? Lavijos Šurnaitės knyga „Maži įpročiai – dideli pokyčiai“ yra lyg rami, išmintinga draugė, kuri paima už rankos ir sako: „Nesijaudink, pradėkime nuo […]
XIII amžius Lietuvos istorijoje – tai ne šiaip datos ir mūšiai. Tai valstybės gimimo drama, kurioje pagoniška tauta, atsidūrusi tarp galingų ordinų kūjo ir popiežiaus priekalo, turėjo pademonstruoti neįtikėtiną politinę išmonę, kad išliktų. Būtent į šį lemiamą ir sudėtingą laikotarpį mus nukelia […]
Kartais, kaip ir gamta po uragano, žmogaus siela po netekties lieka nuniokota, bet gyva, su viltimi, kad laikas ir meilė gali padėti išleisti naujas šaknis. Būtent šis lėtas ir jautrus gijimo procesas yra Karen White romano „Pakrantės medžiai“ šerdis – istorijos, kurioje […]
Agota Kristof rašo ne rašalu, o skalpeliu. Jos proza – aštri, šalta, negailestinga ir preciziškai tiksli. Ji nepuošia, neguodžia ir nemeluoja. Jos trumpas romanas „Vakar“ yra tobulas šio stiliaus pavyzdys – kūrinys, kuris yra toks paveikus, kad palieka gilų, ilgai negyjantį randą. […]