Keliautojų knygų lentynose gausu. Vieni aprašo savaitės atostogas egzotiškame kurorte, kiti – kruopščiai suplanuotus maršrutus po garsiausius pasaulio miestus. Ir tada yra Eglė Gerulaitytė. Jos knyga „Amerika be dangoraižių“ yra visai ne apie tai. Tai net ne kelionės aprašymas. Tai – manifestas gyvenimui kelyje, parašytas motociklo balne, dulkėtuose vieškeliuose, toli nuo turistinių takų ir blizgančių didmiesčių fasadų.
Ši knyga – tai pasakojimas apie kelionę motociklu per abi Amerikas, nuo Aliaskos iki Argentinos. Tačiau geografija čia yra tik fonas. Tikroji kelionė vyksta pačios autorės viduje ir jos santykyje su pasauliu. Eglė, arba „Eglė iš Lietuvos“, kaip ją dažnai vadina sutikti žmonės, keliauja viena. Ir būtent šis vienišumas tampa jos didžiausia stiprybe ir raktu, atrakinančiu pačias netikėčiausias duris. Ji nėra tiesiog turistė, stebinti pasaulį pro autobuso langą. Ji – dalyvė. Ji stoja kiekvienoje pasitaikiusioje proga, kalbina žmones, priima jų kvietimus į namus, dalinasi maistu, istorijomis ir tampa trumpa, bet ryškia jų gyvenimo dalimi.
Mane, kaip skaitytoją, labiausiai pakerėjo autorės požiūris. Ji keliauja be išankstinių nuostatų, be baimės ir su begaliniu pasitikėjimu pasauliu. Ji nakvoja pas atsitiktinai sutiktus baikerius Meksikoje, savanoriauja gyvūnų prieglaudoje Kolumbijoje, dalyvauja šamanų ritualuose Peru. Ji mato ne skurdą ir pavojus, apie kuriuos nuolat trimituoja žiniasklaida, o žmonių gerumą, atvirumą ir universalų norą padėti kitam. Tai knyga, kuri griauna stereotipus ir primena, kad pasaulis yra daug geresnis ir draugiškesnis, nei mums kartais atrodo.
Eglės Gerulaitytės stilius – gyvas, autoironiškas ir be galo nuoširdus. Ji nerašo sudėtingais, literatūriniais sakiniais. Ji tiesiog pasakoja – taip, lyg sėdėtumėte kartu prie laužo ir klausytumėtės jos nuotykių. Tekstas kupinas humoro, taiklių pastebėjimų apie kultūrinius skirtumus ir, žinoma, praktinių detalių apie tai, ką reiškia keliauti motociklu: gedimai, oro sąlygos, fizinis nuovargis. Tačiau net ir aprašydama sunkumus, autorė niekada nesiskundžia. Kiekvienas iššūkis jai – tai dar viena istorija, dar viena patirtis, dar vienas įrodymas, kad ji gali viską.
„Amerika be dangoraižių“ yra neįtikėtinai įkvepiantis kūrinys. Tai knyga ne tik apie keliones. Tai knyga apie drąsą gyventi taip, kaip nori, o ne taip, kaip tikisi visuomenė. Apie laisvę, kurią suteikia minimalizmas ir atsisakymas nereikalingų daiktų. Apie tai, kad didžiausi turtai yra ne pinigai, o patirtys ir ryšiai su žmonėmis.
Rekomenduočiau šią knygą kiekvienam, kuris bent kartą pasvajojo viską mesti ir leistis į kelią. Ji skirta tiems, kas kelionėse ieško ne prabangos, o autentikos. Ir, žinoma, tiems, kurie mano, kad pasaulis yra didelis ir baisus – ši knyga įrodys, kad jis yra didelis ir nuostabus. Tai tikras įkvėpimo užtaisas, po kurio norisi ne tik keliauti, bet ir gyventi – drąsiau, atviriau ir su didesniu pasitikėjimu.
