Antrojo pasaulinio karo istorija pilna didvyrių vyrų, tačiau tyliose jos paraštėse slypi ne mažiau drąsios istorijos moterų, kurių indėlis ilgai buvo pamirštas. Noelle Salazar romanas „Karo lakūnės“ iškelia į dienos šviesą būtent tokį epizodą – pasakojimą apie Amerikos moteris, tarnavusias aviacijoje (WASP), kurios rizikavo gyvybėmis ne fronte, o JAV padangėje, idant vyrai galėtų kautis Europoje ir Ramiajame vandenyne.
Knygos centre – jauna ir atkakli pilotė Odrė Koltrein, kurios didžiausia aistra nuo pat vaikystės yra skraidymas. Kai prasideda karas, ji, kaip ir daugelis kitų moterų, ieško būdų prisidėti prie pergalės. Atsiradusi galimybė prisijungti prie naujai kuriamos Moterų tarnybos aviacijoje (WASP) jai tampa gyvenimo šansu – proga ne tik tarnauti savo šaliai, bet ir daryti tai, ką myli labiausiai.
Didžiausia romano stiprybė ir žavesys, mano nuomone, yra ne karo ar meilės dramos, o nepaprastai šiltai ir įtikinamai pavaizduotas moterų tarpusavio ryšys. Odrė ir kitos merginos, atvykusios į mokymų bazę Teksase, suformuoja ne tik komandą, bet ir tikrą seserystę. Jos kartu išgyvena alinančius mokymus, susiduria su skeptišku ar net priešišku vyrų požiūriu, palaiko viena kitą, kai iš skrydžių negrįžta draugė, ir dalinasi slapčiausiomis svajonėmis. Autorė puikiai parodo, kaip ši bendrystė tampa jų stiprybės šaltiniu pasaulyje, kuris nuolat bando joms įrodyti, kad jų vieta – ne lėktuvo kabinoje.
Noelle Salazar atlieka ir svarbų istorinį darbą. Ji atskleidžia ne tik šių moterų drąsą, bet ir neteisybę, su kuria jos susidūrė. WASP narės nebuvo laikomos kariškėmis. Jos neturėjo karinio statuso, negavo tokių pačių išmokų ir apdovanojimų. Jei kuri nors žūdavo tarnybos metu, JAV vyriausybė net neapmokėdavo jos palaikų pargabenimo namo išlaidų. Tai buvo tylus, neįvertintas ir pavojingas darbas. Lakūnės skraidė suremontuotais, kartais nepatikimais lėktuvais, tempė paskui save taikinius, į kuriuos tikromis kulkomis šaudė artileristai vyrai. Šios detalės suteikia pasakojimui autentiškumo ir svorio.
Žinoma, knygoje yra ir meilės linija. Odrės santykiai su žaviu karininku suteikia istorijai romantikos ir asmeninės dramos, tačiau džiugu, kad tai netampa pagrindine siužeto ašimi. Tai tiesiog dar viena spalva turtingame Odrės gyvenimo paveiksle, kurio centre visada išlieka aistra skraidyti ir ištikimybė savo draugėms.
„Karo lakūnės“ – tai lengvai skaitomas, įtraukiantis ir labai įkvepiantis istorinis romanas. Jis galbūt nepasižymi didele literatūrine gelme ar sudėtingais psichologiniais portretais, bet savo misiją įvykdo su kaupu. Jis papasakoja svarbią, pamirštą istoriją ir atiduoda pagarbą moterims, kurios įrodė, kad drąsa neturi lyties. Rekomenduočiau šią knygą visiems, kas mėgsta istorinę prozą, paremtą tikrais faktais, ir įkvepiančias istorijas apie stiprias moteris.
