Kiekvieną dieną mes laikomės tos pačios rutinos: einame į tą pačią stotelę, įlipame į tą patį traukinį, sėdime toje pačioje vietoje. Manome, kad esame nematomi minioje, tiesiog vienas iš tūkstančių. O kas, jei klystate? Kas, jei kažkas ne tik stebi jūsų rutiną, bet ir ją parduoda tam, kas linki jums blogo? Būtent ši šiurpi, paranoją kelianti ir nepaprastai reali idėja yra Clare Mackintosh psichologinio trilerio „Matau tave“ pagrindas.
Istorija prasideda nuo visiškai kasdieniškos situacijos. Zoja Volker, kaip ir kasdien, važiuoja Londono metro namo po darbo. Vartydama laikraštį, smulkių skelbimų skiltyje ji pamato keistą anonsą – moters nuotrauką su telefono numeriu ir interneto svetainės adresu. Ir ją nukrečia siaubas – iš nuotraukos į ją žvelgia ji pati. Kitą dieną toje pačioje skiltyje ji pamato kitos moters nuotrauką. Ir netrukus sužino, kad ta moteris tapo žiauraus apiplėšimo auka. Zoja supranta, kad tai ne sutapimas. Kažkas metro stebi moteris, fotografuoja jas, o vėliau jų duomenis parduoda nusikaltėliams internetu.
Nuo šio momento prasideda adrenalino kupina kelionė. Zoja bando įspėti policiją, tačiau iš pradžių į jos nuogąstavimus žiūrima skeptiškai. Vienintelė, kuri ja patiki, yra jauna, bet karjeros nuosmukį patirianti detektyvė Kelė Svift. Šios dvi moterys, suvienijusios jėgas, bando išnarplioti nematomo, bet visur esančio tinklo paslaptį, kol dar viena moteris netapo auka. O pavojus artėja prie pačios Zojos.
Šio romano genialumas – jo paprastume ir realizme. Clare Mackintosh, pati buvusi policijos pareigūnė, puikiai išmano tyrimo metodus, tačiau didžiausią dėmesį skiria ne tam. Ji meistriškai tyrinėja psichologinę baimę, kylančią iš mūsų pačių kasdienių įpročių. Po šios knygos neįmanoma ramiai sėdėti viešajame transporte nestebint aplinkinių ir negalvojant, kas dar tave stebi.
Įtampa auginama meistriškai. Kai Zoja supranta pavojaus mastą, ji pradeda nepasitikėti visais aplinkiniais – savo buvusiu vyru, nauju vaikinu, net savo pačios paaugliais vaikais. Kiekvienas gali būti įtariamasis. Skaitytojas, kartu su pagrindine veikėja, pasineria į paranojos ir įtarumo būseną, kuri nepaleidžia iki pat pabaigos.
„Matau tave“ yra puikiai sukonstruotas, greito tempo ir nepaprastai aktualus psichologinis trileris. Jis paliečia pačias didžiausias šiuolaikinio miesto žmogaus baimes – anonimiškumo praradimą, sekimą ir jausmą, kad net ir saugiausia rutina gali virsti spąstais. Rekomenduočiau jį visiems, kas mėgsta įtempto siužeto knygas, kurios ne tik gąsdina, bet ir priverčia susimąstyti. Tik perspėju – po jos į savo kasdienę kelionę į darbą žiūrėsite visai kitaip.
