Jei egzistuotų literatūrinis atitikmuo prabangiam, daugiaserijiniam istoriniam serialui, kokius rodo BBC ar „Netflix“, tai neabejotinai būtų Penny Vincenzi romanai. „Ne angelas“ – pirmoji „Laiko Gėrybių“ trilogijos dalis – yra tobulas pavyzdys: plati, įtraukianti ir kupina paslapčių šeimos saga, kuri tiesiog prašosi skaitoma ilgą, lietingą savaitgalį, su puodeliu arbatos ir visišku atsiribojimu nuo išorinio pasaulio.
Istorija prasideda XX amžiaus pradžioje ir supažindina mus su Celija – protinga, ambicinga, bet neturtinga kaimo dvasininko dukra. Jos santuoka su Oliveriu Laitonu, galingos Londono leidyklos paveldėtoju, atveria jai duris į visiškai kitokį pasaulį – aukštuomenės, prabangos ir didelių galimybių pasaulį. Tačiau Celija nėra Pelenė, laukianti princo. Ji pati tampa Laitonų dinastijos architekte, tikrąja imperijos valdove, kuri savo protu, valia ir kartais negailestingais sprendimais lemia ne tik leidyklos, bet ir visos savo gausios šeimos likimą.
Knygos pavadinimas yra nepaprastai taiklus. Celija Laiton – tikrai ne angelas. Ji – sudėtinga, daugialypė ir kartais morališkai ambivalentiška asmenybė. Ji myli savo vyrą, bet turi ir aistringą romaną. Ji dievina savo vaikus, bet nevengia manipuliuoti jais dėl šeimos verslo gerovės. Ji kovoja už moterų teises, bet kartais elgiasi negailestingai su kitomis moterimis. Būtent šis sudėtingumas ir daro ją tokiu įspūdingu ir gyvu personažu. Tai moteris, kuri laužo visas savo epochos taisykles.
Penny Vincenzi meistriškai pina išgalvotų veikėjų gyvenimus su realiais istoriniais įvykiais. Fone matome viską: sufražisčių kovą už balsavimo teises, „Titaniko“ tragediją, Pirmojo pasaulinio karo siaubą ir didžiules socialines permainas, kurias jis sukėlė. Šis detalus istorinis kontekstas suteikia sagai svorio ir autentiškumo. Ypač įdomu stebėti paties leidybos verslo užkulisius – kaip gimsta bestseleriai, kokios intrigos verda tarp autorių ir leidėjų.
Žinoma, kaip ir priklauso gerai sagai, knygoje gausu meilės, išdavysčių, netikėtų nėštumų, pavydo ir ilgai saugotų paslapčių, kurios, iškilusios į paviršių, grasina sugriauti viską. Siužetas yra platus, apimantis daugybę veikėjų ir keliolika metų, tačiau autorė valdo jį taip meistriškai, kad niekada nepasimeti ir su nekantrumu lauki, kas bus toliau.
Rekomenduočiau „Ne angelą“ visiems, kas pasiilgo didelės, plačios ir kokybiškos pramoginės literatūros. Tai ideali knyga pabėgimui nuo kasdienybės. Jei mėgstate tokius serialus kaip „Dauntono abatija“ ar vertinate Ken Follett epą, ši knyga ir visa trilogija jums neabejotinai suteiks daug malonumo.
