Įsivaizduokite, kad vieną dieną Jūsų tobulas priemiesčio gyvenimas subyra į šipulius. Sužinote, kad vyras, su kuriuo nugyvenote penkiolika metų ir susilaukėte dviejų vaikų, yra ne mylintis sutuoktinis, o kraupus serijinis žudikas. Ką darytumėte? Bėgtumėte? Slėptumėtės? O gal taptumėte medžiotoja? Būtent į šį košmarą, neturintį pabaigos, mus įmeta Rachel Caine romanas „Medžioklio upė“.
Pagrindinė veikėja Džina Rojal praranda viską – savo vardą, namus, reputaciją ir saugumo jausmą. Po to, kai jos vyras Melas atskleidžiamas kaip monstras, Džina, dabar jau tapusi Gven Proktor, kartu su vaikais yra priversta leistis į nesibaigiantį bėgimą. Ji keičia miestus ir tapatybes, desperatiškai bandydama pasislėpti nuo internautų, kurie ją laiko bendrininke ir siunčia mirties grasinimus, nuo aukų giminaičių ir, baisiausia, nuo savo vyro „gerbėjų“ tinklo, kuris, regis, ją gali pasiekti bet kur.
Galiausiai Gven randa, jos manymu, tobulą slėptuvę – akligatvį prie ramaus Stilhauso ežero. Tačiau idiliška ramybė trunka neilgai. Kai ežere aptinkamas kūnas, Gven supranta, kad praeitis ją pasivijo ir šįkart bėgti nebėra kur.
Rachel Caine meistriškai kuria paranojos ir nuolatinės grėsmės atmosferą. Didžiausia knygos stiprybė yra tai, kaip autorė vaizduoja šiuolaikinį terorą. Gven persekioja ne vienas konkretus asmuo. Ją medžioja nematomas, beveidis interneto trolių ir pamišusių gerbėjų tinklas. Šis aspektas trileriui suteikia nepaprastai aktualų ir šiurpinantį atspalvį. Grėsmė gali ateiti iš bet kur – iš kaimyno, iš mokyklos, iš kompiuterio ekrano. Tai verčia nepasitikėti niekuo.
Gven Proktor – puikiai sukurtas personažas. Ji nėra pasyvi auka. Priešingai, per tuos bėgimo metus ji tapo tikra kovotoja. Ji išmoko šaudyti, apsaugoti savo namus moderniausiomis sistemomis, atpažinti grėsmę ir visada būti vienu žingsniu priekyje. Ji – lyg sužeista vilkė, pasirengusi padaryti bet ką, kad apsaugotų savo vaikus. Būtent šis motinos instinktas yra galingiausias jos variklis ir emocinis knygos pagrindas.
„Medžioklio upė“ yra greito tempo, įtempto siužeto trileris, kurį sunku paleisti iš rankų. Veiksmas vystosi sparčiai, nuolat išlaikant intrigą ir įtampą. Autorė geba sukurti klaustrofobišką nuotaiką, kai atrodo, kad sienos aplink pagrindinę veikėją pamažu užsispaudžia.
Rekomenduočiau šią knygą visiems, kas mėgsta psichologinius trilerius su stipria ir protinga pagrindine veikėja. Jei patinka tokie autoriai kaip Karin Slaughter ar Lisa Gardner, ši knyga tikrai turėtų įtraukti. Tiesa, reikia turėti omenyje, kad tai – pirmoji serijos dalis, tad pabaiga palieka nemažai neatsakytų klausimų ir tiesiog verčia griebtis antrosios knygos. Tai puikus pasirinkimas, kai norisi greito, aštraus ir adrenaliną keliančio skaitinio.
